Iškreipta konkurencija: siūloma 100 000 už informaciją

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) paprašius Konkurencijos tarybos įvertinti itin panašius grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius, perdirbėjai sako, kad bendrovės kainas nustato savarankiškai, atsižvelgdamos į sąnaudas. Tačiau Konkurencijos taryba jau siūlo ūkininkams už informaciją apie konkurencijos įstatymo pažeidimus išmokėti 100 000 eurų ir žada „visišką konfidencialumą”.

ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įtarimų, jog kainos galimai nustatomos nesavarankiškai ir yra nepagrįstos, todėl rinkoje gali būti draudžiamų susitarimų ar kitų konkurenciją apribojančių veiksnių.

Ministras Kęstutis Mažeika teigė iš ūkininkų išgirdęs abejonių, kad įvairios grūdų supirkimo ir džiovinimo įmonės nustačiusios nepagrįstus įkainius iškreipė konkurenciją.

Konkurencijos taryba žiniasklaidai teigė, kad vertins ŽŪM pateiktą informaciją, tačiau susisiekti su institucija turėtų ir kartelį įtariantys ūkininkai.

„Papildomai raginame ūkininkus, kurie turi informacijos apie Konkurencijos įstatymo pažeidimus žemės ūkio sektoriuje pateikti mūsų institucijos ekspertams. Informaciją pateikę asmenys gali pretenduoti į išmoką, siekiančią iki 100 tūkst. eurų, taip pat, jiems pageidaujant, būtų užtikrintas visiškas pranešėjų konfidencialumas“, – komentavo Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Karina Kučaidzė-Wencel.

Tuo metu ministerija informavo, kad į Konkurencijos tarybą kreipėsi tik besiremdama ūkininkų skundais, neturėdama omenyje jokių konkrečių įmonių.

Pasak ŽŪM, dėl tokios kainodaros ūkininkams faktiškai neįmanoma pasirinkti ekonomiškai palankesnio paslaugų tiekėjo, tai sudaro sąlygas įmonėms be realaus pagrindo didinti paslaugų kainas ir pakenkti grūdininkų veiklos pelningumui.

Išeitis – kooperacija

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Gedas Špakauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog Lietuvos ūkininkai tiesiog norėtų sąžiningos konkurencijos: „Mes tiesiog norime dirbti sąžiningai ir rinkos sąlygomis, nieko ypatingo nereikalaujame. Apie užkulisinius susitarimus tarp grūdų supirkėjų ir džiovyklų, žinoma, mes girdėjome ne kartą – tokios kalbos sklinda jau seniai, tačiau mes nieko kategoriškai tvirtinti negalime, kol neatliktas objektyvus tyrimas, galime tik spėlioti. Galiu tik pasakyti, kad ūkininkai tikrai nėra patenkinti esama situacija ir dabartiniais įkainiais, kurie dažnai atrodo dirbtinai suformuoti… Konkurencijos taryba siūlo 100 000 už informaciją? Matote, ne piniguose čia esmė – mes juk patys neatliksime tyrimo, neturime tam pajėgumų, tad jie ir turėtų nustatyti, ar tokie įtarimai pagrįsti, ar ne…“

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Gedas Špakauskas.

G. Špakauskas sako, jog tenka pastebėti keistų tendencijų: „Matome, kaip kartais supirkimo kainos ir grūdų džiovinimo įkainiai stebuklingai pasikeičia ir staiga visur suvienodėja… Mes suprantame, jog tie supirkėjai taip pat turi bendrauti tarpusavyje, negali izoliuotis vieni nuo kitų, tačiau tai turi būti daroma normalios konkurencijos sąlygomis, o pas mus akivaizdžiai tos konkurencijos trūksta. Žinoma, dėl tų įkainių mums labiausiai skauda… Kokia gali būti išeitis? Manau, jog valdžia turi toliau plėtoti kooperacijos temą, skatinti kooperatyvų plėtrą, kaip yra kaimyninėje Latvijoje, kur tikrai jaučiamos sveikesnės konkurencijos sąlygos ir kur sėkmingai veikia jų žemės ūkio kooperatyvas LATRAPS. Net ir mes turime teigiamų kooperacijos pavyzdžių, kaip antai „Pienas LT… Bet ši tema su valdžia jau daugybę kartų gvildenta. Galbūt net vertėtų bandyti pritraukti čia Latvijos kolegas, kurie įneštų daugiau konkurencijos į rinką, o tai tikrai galėtų paskatinti ir ūkininkus tenkinančius įkainius“.

Perdirbėjai: įkainiai nekyla

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės teigimu, įkainiai esą nekyla ir yra panašaus dydžio ketvirtus metus iš eilės:

„Įmonės, supirkdamos grūdus, konkuruoja tarpusavyje, tad visų paslaugų kaštus vertina ir nustato pačios, remdamosi savo sąnaudomis“, – žiniasklaidai išplatintame komentare trečiadienį teigė D. Ruščiauskienė. „Elevatorių įkainiai panašiame lygyje išlieka jau ketvirtą sezoną, jie nedidėja“, – teigė ji.

Anot D. Ruščiauskienės, nustatydamos įkainius įmonės vertina „visus elevatoriaus kaštus“, įskaičiuoja priėmimo, atkrovimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugų sąnaudas.

Anot jos, dar apie 40 proc. įkainio sudaro kasmet augančios elektros ir dujų bei darbo užmokesčio išlaidos, palūkanos. „Visų šių paslaugų visuma sudaro elevatoriaus pajamas ir sąnaudas, pagal jas ir skaičiuojami tarifai“, – teigė perdirbėjų atstovė.

Įkainiai – per dideli

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas teigė, kad dėl kainodaros buvo daug diskusijų – kasmet keliamas klausimas dėl grūdų džiovinimo įkainių.

A. Vanago teigimu, džiovinimo įkainiai pakilo nuo 2022 metų po energetikos kainų krizės, bei tokiame pačiame lygyje išliko net ir kuro kainoms nukritus.

„Išaugusios laikosi gan smarkiai ir, kaip taisyklė, pas visus supirkėjus“, –teigė ūkininkas. Pasak jo, dėl to sunkiausia smulkiesiems augintojams.

„Eilę metų dvigubai didesnis grūdų džiovinimo įkainis yra lyginant su Latvija ar ta pačia Lenkija, kaimyninėmis šalimis. Ūkininkai pralaimi konkurencinę kovą. Kalbama ne apie tuos, kurie turi savo elevatorius, džiovyklas, stiprius ūkius, o apie smulkesnius, šeimos ūkius, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik drėgnus grūdus nukūlus vežti į elevatorių ir gauti tas dideles nuoskaitas“, – sakė A. Vanagas.

Pasak jo, Lietuvoje džiovinimo įkainis dukart didesnis pas visus supirkėjus, kurie turi elevatorius. Jis akcentavo, kad kai kurie ūkininkai patys turi grūdų džiovyklas, todėl suvokia, kokia yra šios paslaugos savikaina.

„Ypač nuostabą kelia „Jonavos grūdai“ – valstybės kontroliuojami: tas elevatorius valstybinis turėtų būti – kaip kelrodė žvaigždė, rodyti teigiamą tą visą vaizdą, kaip turi atrodyti grūdų supirkimas, tačiau žiūrime, kad ir ten situacija yra ne kokia“, – sakė A. Vanagas.

Grūdininkų atstovas kalbėjo, kad įkainiai, taikomi Latvijoje, yra tokie, kokie galėtų būti Lietuvoje: „Dobele“ labai intensyviai supirkinėja grūdus ir Lietuvoje, ir Lietuvos ūkininkai būtent ten veža. Gal dar nėra labai patogu dėl to, kad dideli atstumai ir Latvijos uostas yra tolokai. Norisi kažkaip rasti kompromisą ir bendradarbiavimą su savo supirkėjais“.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *