Šio liepos mėnesio pradžia Lietuvos žemdirbiams tapo dar vienu priminimu, kad klimato kaita jau nėra ateities scenarijus – ji tapo kasdienybe, keičiančia ūkininkavimo taisykles. Nors stichiniai reiškiniai daugelyje šalies vietovių buvo lokalūs, jie kartojasi jau kelias savaites iš eilės ir apėmė skirtingus regionus. Per palyginti trumpą laiką užklupusios liūtys, audros ir krušos padarė didelių nuostolių pasėliams. Dėl nepalankių oro sąlygų pažeista dešimtys tūkstančių hektarų pasėlių. Draudikų duomenimis, jau gauta šimtai pranešimų apie nuostolius, specialistai vertina nukentėjusius laukus ir ruošiamos draudimo išmokos. Dar prieš dešimtmetį daugumą klimato ekstremumų laikėme išskirtiniais atvejais. Šiandien jie tampa nuolatiniu veiksniu, kurį, planuojant ūkio veiklą, būtina vertinti taip pat rimtai kaip gamybos sąnaudas, investicijas ar produkcijos realizavimo kainas. Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus. Išsamiau komentuoja Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas RUSTEIKA:
Nuostoliai skaičiuojami ne tik hektarais
„Šiuo metu gauta daugiau kaip 650 pranešimų apie patirtus nuostolius. Specialistams tenka įvertinti daugiau kaip 5 tūkst. skirtingų laukų, o bendras pažeistų pasėlių plotas viršija 45 tūkst. ha. Didžiausią jo dalį sudaro javų pasėliai – beveik 38 tūkst. ha. Taip pat nukentėjo daugiau kaip 3 tūkst. ha rapsų, daugiau kaip 1 tūkst. ha ankštinių augalų, nuostoliai fiksuojami ir bulvių, kukurūzų, cukrinių runkelių, daržovių laukuose. Tačiau vien statistika neatskleidžia tikrojo problemos masto. Už kiekvieno pažeisto hektaro slypi ūkininkų priimti sprendimai, viso sezono darbas, investicijos, prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir ateities planai. Vieniems ūkiams tai reiškia mažesnį pelningumą, kitiems – atidėtas investicijas, sudėtingesnes galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ar tęsti numatytą plėtrą.
Vertinant pagal augalų rūšis, šiuo metu didžiausi pažeidimai fiksuojami vasarinių miežių pasėliuose. Daug pranešimų gaunama ir apie žieminius kviečius, kuriuose reikšmingus nuostolius lėmė po intensyvių liūčių ir audrų išgulę javai. Regioniniu požiūriu daugiausia nuostolių registruojama Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse – teritorijose, kuriose koncentruojasi didelė Lietuvos augalininkystės dalis.
Pranešimai apie nuostolius pasiekia iš įvairių Lietuvos vietų, o tai rodo, kad klimato rizikos tampa visos šalies iššūkiu. Didžiausia rizika šiandien nėra pati liūtis, audra ar kruša. Didžiausia rizika – būti joms nepasiruošus.
Krušos nuostoliai – taip pat kasdienybė
Šių metų krušos reiškiniai dar kartą parodė, kad tai nebėra pavieniai ar tik atskirus rajonus apimantys įvykiai. Šiuo metu jau pranešta apie daugiau kaip 5 tūkst. ha krušos pažeistų pasėlių, gauta apie 140 pranešimų iš trylikos Lietuvos rajonų. Daugiausia nuostolių registruojama Joniškio, Šiaulių, Kėdainių, Kretingos ir Pasvalio rajonuose, tačiau vien geografija šiandien nebeapibrėžia rizikos. Vienus didžiausių nuostolių dėl krušos patyrė svogūnų augintojai.
Pažvelgus į bendrą situaciją matyti, kad pranešimai apie nuostolius driekiasi nuo rytinės iki vakarinės bei nuo pietinės iki šiaurinės Lietuvos. Kruša nebėra vieno regiono problema. Nė vienas ūkis šiandien negali būti visiškai tikras, jog nuostoliai jį aplenks.
Labiausiai nuo krušos šiemet nukentėjo žieminiai rapsai. Šiuo metu jų pažeista daugiau kaip 2,5 tūkst. ha. Tačiau didelių nuostolių registruojama ir vasarinių miežių bei žieminių kviečių pasėliuose. Kiekviena augalų rūšis turi savo jautriausią augimo tarpsnį, todėl tas pats meteorologinis reiškinys skirtinguose laukuose gali sukelti visiškai skirtingas pasekmes. Būtent todėl nuostolių vertinimas reikalauja ne tik metodikų, bet ir agronominių žinių bei praktinės patirties.
Pastarieji penkeri metai leidžia daryti ir platesnes išvadas. Lietuvoje beveik kasmet susiduriame su situacija, kai per vieną vegetacijos sezoną pasireiškia visos pagrindinės gamtos rizikos, nuo kurių gali apsidrausti žemdirbiai – iššalimai, šalnos, liūtys, audros, krušos, gaisrai, stichinės sausros, užsitęsę lietingi laikotarpiai. Tai aiškus signalas, kad klimato svyravimai tampa naująja norma. Gebėjimas planuoti galimus scenarijus tampa tokia pat svarbia šiuolaikinio ūkio dalimi.
Šiemet jau buvo registruotos iššalimo bei šalnų sukeltos žalos, už kurias išmokėta daugiau kaip milijonas eurų. Taip pat fiksuotos stichinės sausros bei ilgo lietingo laikotarpio padaryti nuostoliai. Tai dar kartą patvirtina, kad gamtos rizikos gali pasireikšti skirtingu metų laiku ir paveikti skirtingas augalų rūšis. Todėl kiekvienas sezonas tampa savotišku atsparumo išbandymu tiek augalams, tiek pačiam ūkiui.
Stebėdami situaciją Europoje matome, kad vienuose regionuose fiksuojamos rekordinės karščio bangos, kituose – gausios liūtys su audromis ar stiprios krušos. Tai rodo, kad klimato pokyčiai nebeturi valstybių sienų.
Atsparumas prasideda dar prieš pasirodant pirmiesiems debesims
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 17 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.
