Svarbiausias faktas ūkininkui – drėgni pašarai po vasaros lietų greitai praranda kokybę ir gali tapti rizikos šaltiniu gyvulių sveikatai bei našumui. Jei prieš šėrimą neatliksite paprastos, bet griežtos apžiūros, galite duoti karvėms medžiagos su pelėsiais, atšilimu ar prastesne fermentacija, o tai reikš pieningumo svyravimus ir padidintas veterinarines išlaidas.
Kontekstas – rugpjūčio pradžioje dažnesni lietingi periodai ir aukštesnė oro drėgmė didina tikimybę, kad lauke ar sandėliuose laikomi šienainiai, silosai ar smulkinti šiaudai bus palankesni pelėsių augimui ir nepakankamai užsitvirtins fermentacija. Praktinė žinia: turėkite aiškų, kartojamą patikrinimo ir reagavimo planą prieš kiekvieną šėrimą, prioritetizuokite greitus sprendimus ir apsaugokite pieningumą be bereikalingų eksperimentų su chemija.
Greitas kontrolinis sąrašas prieš šėrimą
- Kvapas: natūralus raugas arba švelniai rūgštus kvapas – normalu; aštrus, pelėsiškas, acetono ar amoniako primenantis kvapas – signalas nenaudoti dalies pašaro.
- Išvaizda: juodi, pilki, žali ar pūlingi lopai ant paviršiaus arba įpjauto paviršiaus – požymis pelėsio.
- Tekstūra: gleiviškas, sultingas, slidus paviršius ar matomas putojimas – gali reikšti atšilimą ar aktyvią mikrobinę veiklą.
- Sluoksnių būklė: uždengtas ar atidengtas siloso veidas, sluoksniavimo kokybė ir uždengimo sandarumas lemia tolesnę fermentaciją.
- Temperatūra: jei įmanoma, palyginkite paviršiaus šilumą ranka ar termometru su giliau esančiais sluoksniais – juntamas šiltesnis sluoksnis gali būti atšilimo pradžia.
Apžiūros eiga – praktinė darbo eiga bunkeryje ir šėrimo vietoje
1) Prieš įleidžiant pašarą į racioną, apžiūrėkite siloso ar šieno veidą. Nuimkite paviršinį sluoksnį, apžiūrėkite pjūvį ir pašalinkite bet kokius matomus užterštus fragmentus.
2) Jei naudojate pakavimo ritinius arba maišus, patikrinkite siūles ir uždarymo vietas – įplautas vanduo ar pradraskytos plėvelės skatina pelėsio augimą.
3) Prie kiekvienos tiekimo partijos trumpai aprašykite pastebėjimus ūkinio žurnalo sąraše: data, pašaro šaltinis, problemos požymiai. Tai padės sekti ir spręsti pasikartojančias problemas.
Ką daryti radus pelėsį ar atšilimą
• Nedelsdami pašalinkite aiškiai pažeistas dalis iš šėrimo linijos. Nekratykite pelėsių į šalia esančius pašarus ar gyvulių lauke likusias krūvas.
• Nesistenkite „išlyginti“ pelėsio maišant su nepažeistu pašaru kaip ilgalaikio sprendimo. Tokie veiksmai gali paslėpti problemą ir tęsti riziką.
• Jei įtariate, kad rūgimo eiga sutrikusi (ryškus atšilimas, nemalonus kvapas), laikykite tą partiją atokiau ir skirkite ją gyvuliams tik trumpai bei stebėkite reakciją. Geriausia – keisti racioną ir naudoti saugesnį, gerai patikrintą pašarą kol bus atliktas išsamesnis įvertinimas.
Trumpalaikės šėrimo korekcijos pieninėms karvėms
Praktinis principas – saugumas prieš produktyvumą. Jei dalis partijos nepatikima, sudarykite planą, kuris minimaliai koreguotų energijos ir baltymų tiekimą be eksperimentų:
- Naudokite gerai žinomus, patikrintus atsarginius pašarus (šviežesnį silosą, gerai išdžiovintą šieną, patikrintus koncentratus).
- Laikykitės atsargumo – stebėkite melžimo rezultatus ir gyvulių būklę kas keletą dienų; pastebėjus nuosmukį arba apetitą – kreipkitės į pašarų specialistą.
- Venkite staigių raciono permainų: palaipsniui keiskite dalis per kelias dienas, kol nebus aišku, ar problema praeina.
Konservavimo ir prevencijos prioritetai po lietaus
1) Užtikrinkite gerą drenažą aplink sandėlius ir bunkerius: stovintis vanduo – pagrindinis įėjimo kanalas pelėsiams.
2) Greitas sandarinimas: jei silosuojama vėl, užtikrinkite tinkamą presavimą ir kokybišką plėvelės uždengimą; patikrinkite plėvelės vientisumą kasdien, ypač po stipraus vėjo ar liūties.
3) Prioritetas – išlaikyti siloso veidą švarų ir pjaustyti tik tiek, kiek reikalinga vienai šėrimo sesijai, kad sumažintumėte laiku paliktą atvirą paviršių.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Dažna klaida – ignoruoti smulkius pelėsio židinius. Sprendimas: ankstyvas identifikavimas ir tvarkingas išardymas, o ne maskavimas.
- Dažnas sprendimas – pamėginti „ištaisyti“ blogą silosą maišant su geru. Sprendimas: naudokite maišymo taktiką tik prižiūrint pašarų specialistui ir tada, kai rizika aiškiai įvertinta.
- Neužfiksuoti pastebėjimų. Sprendimas: paprastas žurnalas su data ir problema padeda atsekti šaltinius ir priimti prevencinius sprendimus kitam sezonui.
Jei turite galimybę, apsvarstykite laboratorinį mykotoksinų patikrinimą, ypač jei pastebimi masiškesni simptomai gyvuliuose ar pakinta pieno gamyba. Kai sprendimo pasekmės gali turėti ilgalaikį poveikį bandai, patartina bendradarbiauti su pašarų specialistu ar veterinaru.
Trumpai: veikite pagal aiškų, kasdienį kontrolinį planą – smell, look, touch, remove; trumpalaikiai koregavimai turėtų užtikrinti gyvulių saugumą, o konservavimo priemonės ir infrastruktūros taisymai sumažins problemos pasikartojimą kitą sezoną.
