Šalyje įsibėgėja peliuškų (žieminių pašarinių žirnių) ėmimas. Nors ši kultūra šalyje dar nėra plačiai paplitusi, pastaraisiais metais ji sulaukia vis didesnio ūkininkų dėmesio dėl agronominių ir ekonominių privalumų. Peliuškos tampa įdomia alternatyva ūkiuose, kuriuose ieškoma naujų galimybių paįvairinti sėjomainą, didinti baltyminių augalų auginimo apimtis ir efektyviau išnaudoti dirbamą žemę.
Auginimas pasiteisino
UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius dr. Virginijus Kliučininkas, kalbėdamas apie peliuškas, kurios buvo pradėtos kulti prieš kelias dienas, paminėjo, kad jos auginamos drauge su atraminiais augalais – žieminiais miežiais, kviečiais arba kvietrugiais.
„Norime pasidžiaugti, kad peliuškos ‘Arkta’ peržiemojo sėkmingai ir jų auginimas pasiteisino. Mes auginame sertifikuotas sėklas iš elito į C1, iš C1 į C2. Dar nežinome šių metų derliaus rezultatų. Ankstesnių metų rezultatai – įvairūs. Įprastinio ūkio rekordas – 4,2 t/ha, vidurkis – 2,5 t/ha, ekologinio –1,5–2 t/ha. Šiais metais peliuškų derlingumas buvo įvertintas optimistiškai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė dr. V. Kliučininkas.
Įmonės vadovas pasakojo, kad jie šią kultūrą pradėjo auginti prieš 7 metus. Buvo pasirinkta ankstyvos brandos, žiemkentiška veislė ‘Arkta’. „Mes šios veislės peliuškas turime tarp kitų 56 sėklai auginamų augalų. Beveik visą išaugintą sėklą eksportuojame. Bet negalime nuspėti peliuškų paklausos. Šiame versle nėra pastovumo, stabilumo. Koją gali pakišti ir konkurentai arba mažesni derliai. Pvz.: peliuškas augina čekai, jie derlių nuima 10 dienų anksčiau. Peliuškas auginti apsimoka. Sėklininkystė nebūtų pelninga, jeigu derliai būtų prasti. Todėl būtina gauti gerą, vakarietišką derlių“, – patikino dr. V. Kliučininkas.
Tinka mūsų klimatui
Pasak ŪP pašnekovo, bendrovėje ekologiškai ir įprastinės gamybos būdu auginama virš 500 ha ‘Arkta’ veislės peliuškų. UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius teigė, kad, ko gero, ‘Arkta’ yra vienintelė žieminių, pašarinių žirnių veislė, prisitaikiusi prie mūsų šalies klimato ir galinti augti Lietuvoje. „Gal ateityje ryšimės didinti šios kultūros plotus. Galbūt ateityje žieminiai žirniai pakeis vasarinius. Kol kas tą daryti mūsų šalies ūkiuose nėra populiaru, nors mokslininkų atlikti tyrimai rodo itin teigiamus rezultatus“, – ŪP tvirtino dr. V. Kliučininkas.
UAB „Agrolitpa“ augalininkystės projektų vadovė dr. Sofija Jankauskienė paaiškino, kad peliuškų auginimas leidžia padidinti bendrą baltyminių sėklų produkciją. Šiuo požiūriu atveriama nauja niša – jie sėjami rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, todėl neužima pavasarinių kultūrų sėjos plotų, o derlių subrandina anksčiau nei vasariniai žirniai. Vadinasi, į sėjomainą galima įtraukti papildomus ankštinius augalus, neatsisakant kitų pagrindinių augalų.
Dr. S. Jankauskienė paaiškino, kad peliuškų auginimui netinka rūgštūs, užmirkę, suspausti, molingi dirvožemiai. Žieminiams žirniams tinka derlingos žemės. Kalbėdama apie jų pasėjimo datą, mokslininkė atkreipė dėmesį, kad būtina juos pasėti iki rugsėjo pradžios. „Sėklos įsėjimo norma sėklininkystėje – 1,1 mln./ha. ‘Arkta’ veislė – beūsė, lapuota, selekcininkai teigia, kad ji gali augti viena. Todėl kai kas šios veislės žieminius žirnius augina vienus, kai kas – su atraminiais augalais: žieminiais miežiais, kviečiais, kvietrugiais, rugiais. ‘Arkta’ veislės peliuškas sėjant su žieminiais javais būtina susiderinti pasirinktų augalų aukštį ir brandą. Paprasčiausias auginimas yra su žieminiais miežiais, nes jų nuėmimo laikas yra labiau sutampantis. Renkantis auginimą su kvietrugiais, būtina pritaikyti ankstyvąją veislę. ‘Arkta’ peliuškos gali išaugti iki 1,5 m aukščio. Jei jos auginamos be atraminių kultūrų, nuo vėjų, liūčių gali išgulti“, – pasakojo dr. S. Jankauskienė.
Turi privalumų
Įmonės augalininkystės projektų vadovė įvardijo ‘Arkta’ veislės privalumą – neplyštančias ankštis. „Šios veislės augalų sėklos neišsibarsto. Aišku, nėra taip, kad jos nesutrūktų, bet augalai nėra jautrūs ankščių atsidarymui“, – ŪP aiškino dr. S. Jankauskienė.
Pasak mokslininkės, peliuškų auginimas yra naudingas sėjomainai, nes šie augalai praturtina dirvožemį azotu ir gerina jo būklę. Stebint jų augimą rudenį, kuomet augalai būna tik 15 cm aukščio, ant šaknų jau būna matomi gumbeliai – „azoto fabrikėliai“. „Nors ši žiema buvo šalta, ji nepakenkė peliuškoms, augalai sėkmingai peržiemojo. Mokslininkai nustatė, kad Lietuvos sąlygomis ‘Arkta’ veislės peliuškos gerai peržiemoja, o praktikoje pastebėta, kad rudenį pasėti žirniai išgyvena net atšiaurias žiemas. Pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, šios veislės augalai greitai atsigauna ir itin sparčiai auga. Gegužės mėnesį pasėlis jau siekia apie 1 m aukščio. Vokietijoje ši veislė vertinama dėl gero žiemkentiškumo, ankstyvos brandos ir didelio sausųjų medžiagų kiekio“, – pažymėjo mokslininkė.
Ji teigė, kad nors ‘Arkta’ veislės sėklos yra smulkesnės nei daugelio vasarinių žirnių, jose sukaupiamas didelis žalių baltymų kiekis. Baltymų yra ir gausioje žalioje masėje, todėl peliuškos galėtų būti geras ankstyvas pašaras gyvuliams, jei ūkininkai šią kultūrą augintų žaliajai masei.
Atliko tyrimus
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 28 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.
